Bendra informacija  
LituanicaOnStamps
Saliu sarasas  
Teminiai rinkiniai  
Kontaktai  
Nuorodos  
Atsiliepimai  
free counters

Lietuvos žydai


*** *** ***

 


Gaonas (jidiš Goen), Vilniaus Gaonas, tikr. Elijas ben Saliamonas (1720-1797), žydų mąstytojas, Talmudo žinovas. Gimė netoli Lietuvos Brastos (dab. Brestas), Selcuose. Iš jo protėvių buvo daug išgarsėjusių rabinų. Jau septynerių metų Elijas pasakė Vilniaus Didžiojoje sinagogoje pamokslą, aiškindamas painų Talmudo klausimą, ir gandas apie jo gabumus pasklido po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Pasakojama, kad devynerių metų jis išmoko atmintinai visą Senąjį Įstatymą, o dešimties - beveik visą Talmudą; dvylikos dalyvavo rašto mokovų ginče dėl žydų kalendoriaus tikslumo ir tą ginčą išsprendė, remdamasis astronomijos žiniomis. Buvo išsiųstas mokytis į Kėdainius, bet netrukus grįžo į Vilnių, kur persikėlė jo tėvai.
1740 m. Elijas išvyko į kelionę, norėdamas aplankyti Šventąją Žemę, bet 1745 m. grįžo jos nepasiekęs. Padavimai mini jo apsilankymą Berlyne ir kitur. Vilniaus žydų bendruomenės vyresnieji pasiūlė jam būti rabinu arba vadovauti ješivai, tačiau jis ryžosi toliau studijuoti Talmudą. Bendruomenė skyrė jam nemažą pašalpą, kurios didelę dalį pasiimdavo jo daugiavaikis tarnas. Pats Elijas gyveno itin kukliai ir asketiškai - sakoma, miegodavęs tik po tris keturias valandas per parą, maitinęsis daugiausia bulvėmis, žiemą dirbdavęs nekūrentame kambaryje, kitais metų laikais nuleisdavęs kojas į dubenį su šaltu vandeniu, kad neimtų miegas. Dėstė tik nedideliam draugų ir sekėjų būreliui.
Trisdešimt penkerių metų sulaukęs Elijas išsprendė dviejų žymių Vokietijos talmudistų, Jakobo Emdeno ir Jonatano Eibeschūtzo, ginčą dėl amuletų (Eibeschūtzo naudai). Nuo to laiko jo šlovė ėmė sklisti toli už Lietuvos ribų. Ilgainiui jis gavo Gaono („genijaus") vardą. Be mokslingumo, garsėjo labdara, rūpinosi išpirkti įkaitus ir belaisvius. Legenda sako, jog Gaonas globojo Ger Cedeką (grafą Valentiną Potockį), perėjusį iš katalikybės į judaizmą.
1756 m. bendruomenė pastatydino Gaonui namelį Žydų gatvėje, šalia kurio buvo ir nedideli maldos namai (prieš tai jis, pasak tradicijos, gyvenęs Antakalnyje ir kitur). Čia jo klausytis atvykdavo mokiniai iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių. Tvirtinama, kad Gaonas bendraudavęs ir su Vilniaus universiteto profesoriais, net konsultuodavęs juos įvairiais klausimais. Jis buvo gerai susipažinęs su matematika, astronomija, anatomija, istorija, muzika, mokėsi iš krikščionių naudoti gydomąsias žoles, ragino versti į hebrajų kalbą pasaulietinius mokslo veikalus (pavyzdžiui, Euklido geometriją), kurie, jo manymu, padėsią geriau suvokti Talmudą. Gaonas buvo pirmasis
žydų mąstytojas, suvokęs būtinybę išvalyti senuosiuose tekstuose per šimtmečius susikaupusias klaidas, ir pagrindęs Talmudo studijose vidinio kriticizmo metodą. Ypač domėjosi tada primirštu Jeruzalės Talmudu. Gaono mąstymas turi kai kurių paralelių su Vakarų filosofija. Parašė apie 70 traktatų, ne tik teologijos bei filosofijos, bet ir astronomijos, algebros, trigonometrijos srities, taip pat iš biblinės geografijos, chronologijos ir archeologijos. Dauguma jų buvo išspausdinti (be kitų, juos skelbė Gaono sūnus Abraomas ben Elijas Vilniškis, 1750-1808).
Gaonas griežtai smerkė chasidizmą - mistinę, panteizmo žymių turinčią judaizmo tendenciją, išryškėjusią XVIII a. Vakarų Ukrainoje. Jis net uždraudė žydų ortodoksų santuokas su chasidais. Dėl jo autoriteto chasidizmas Lietuvoje nepaplito. Gaonui mirus, į kapus jį palydėjo tūkstančiai žydų (sakoma, Vilniuje tą dieną nebuvo įmanoma surinkti dešimties vyrų pietinėms pamaldoms), tačiau chasidai džiūgavo, o tai sustiprino ortodoksų priešiškumą jų atžvilgiu. Antra vertus, pats Gaonas nesišalino misticizmo, domėjosi kabalistika (sakoma, net bandė sukurti dirbtinį žmogų - golemą).
Gaono palaikai iš senųjų žydų kapinių 1953 m. buvo perkelti į Užupio žydų kapines, o 1968 m., kai ir šios buvo panaikintos - į kapines Šeškinėje. Tikintieji palieka prie jo antkapio raštelius su prašymais. Vilniaus žydų muziejus pavadintas jo vardu, o toje vietoje, kur buvo Gaono namelis, pastatytas biustas.



Tekstas: Tomas Venclova "Vilniaus vardai".


 

*** *** ***

Berekas Joselevičius gimė Kretingoje 1764 metais. 1794 m. kaimyninėje Lenkijoje kilusiame ir Tado Kostiuškos vadovautame sukilime prieš carinės Rusijos priespaudą pasižymėjo kretingiškis Berekas Joselevičius. Iki sukilimo jis dirbo Kretingos savininkų Masalskių finansinių reikalų tvarkytoju, taip pat nemažai keliaudavo. Berekas Joselevičius gerai mokėjo prancūzų kalbą ir žavėjosi Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, kurios pradžios tiesioginiu liudininku jis tapo viešėdamas Paryžiuje, idėjomis.

1794 m., kilus Tado Kostiuškos vadovaujamam sukilimui, Berekas Joselevičius kartu su Josefu Aronovičiumi kreipėsi į sukilimo vadą prašydamas leidimo suformuoti žydišką dalinį. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. oficialiai paskelbiama apie jo suformavimą. Šį dalinį sudarė maždaug 500 kavaleristų, daugiausia vargingų prekybininkų ir amatininkų. Moderniojoje istorijoje tai buvo pirmasis žydų karinis dalinys.
Be to, Berekas Joselevičius pasiekė, kad žydams kariuomenėje būtų leista laikytis tradicinių žydiškų papročių- pavyzdžiui, nesant būtinybei nekariauti šabo metu, valgyti košerinį maistą, augintis barzdas ir pan. 1794 m. Bereko Joselevičiaus vadovaujamas kavalerijos būrys dalyvavo Varšuvos gynime, tačiau patyrė pralaimėjimą ir buvo beveik sunaikintas. Pats būrio vadas liko gyvas ir pasibaigus T. Kostiuškos sukilimui pasitraukė į Italiją, kur įsijungė į generolo Dombrovskio vadovaujamus lenkų dalinius.
http://www.zydai.lt

 

 

 

*** *** ***


Abraomas Mapu (1808 01 03 Kaune – 1867 10 09 Karaliaučiuje (Prūsija; dabar Rusija)), žydų rašytojas. 1808–1837, 1844–1867 m. gyveno Kaune (išskyrus tuos metus, kai dirbo Jurbarke, Vilniuje). Nuo penkerių metų lankė chederį (žydų pradinė mokykla), nuo trylikos metų savarankiškai studijavo Talmudą, vėliau mokėsi lotynų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbų. Anksti priverstas rūpintis savo šeimos išlaikymu, įsidarbino pas žydą smuklininką namų mokytoju. Vėliau dirbo namų mokytoju Jurbarke, Raseiniuose, Vilniuje. Nuo 1848 m. gavo mokytojo vietą Kauno berniukų mokykloje ir dirbo iki mirties.
Hebrajų kalba parašė 4 romanus. A. Mapu mėgdavo rašyti Aleksoto kalno medinėje pavėsinėje, vadinamą A. Mapu pavėsine. Čia gimė jo pirmasis biblijos tema romanas „Ahavot Cion“ („Siono meilė“; 1852), vėliau „Ašmat Šomron“ („Samarijos nusidėjimas“; 1865) ir kt. A. Mapu dar parašė kelis hebrajų kalbos vadovėlius.
A. Mapu buvo vyskupo M. Valančiaus amžininkas – jie vienas kitą gerai pažinojo ir draugavo.
1908 m. tarpininkaujant žymiam žydų visuomenės veikėjui daktarui Abai Lapinui, Kaune buvo įsteigta A. Mapu draugijos biblioteka (E. Ožeškienės g. 2), veikusi iki 1940 m. 1919 m. jo vardu pavadinta Senamiesčio gatvė.

Tekstas iš:
http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=MAPU%20ABRAOMAS




 

*** *** ***
Samuelis Mohileveris gimė 1824 m. Gluboke ( dabar Baltarusija), mirė 1898 m. Bialystoke. Žymus žydų religinis veikėjas. Buvo paskirtas rabinu Šakiuose, Suvalkuose (1860-1868).
Michel Rundschau numeryje 2/2009 rašo: “Samuel Mohilewer (1824-1898) litauischer Rabbiner”.

 

 

 

 

*** *** ***
Judas Leonas Gordonas (1830-1892)

Žydų rašytojas, gimė Vilniuje. Studijavo Europos kultūrą ir kalbas, baigė Vilniaus žydų mokytojų institutą. Dėstė Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose. 1872 m. persikėlė į Petrapilį, buvo kalinamas ir ištremtas į Rusijos šiaurę, bet reabilituotas. Redagavo hebrajišką laikraštį Ha-Meliz. Žymus Haskalah (Švietimo) sąjūdžio atstovas
Vadinamas vienu iš didžiausių hebrajų kalbos mokovų visais laikais.

Tekstas: T.Venclova "Vilniaus vardai"


 

 

*** *** ***

 



Jehuda Penas (1854-1937) – dailininkas, žymus kaip Marko Šagalo mokytojas. Gimęs Zarasuose 1854 m. Biželio 5 d. neturtingoje daugiavaikėje šeimoje. Mokėsi ir piešė būdamas dar vaikas. Vėliau persikėlė į Daugpilį(Dvinską),vėliau į Vitebską. Studijavo dailę S.Peterburge menų akademijoje. Vėlesnis jo gyvenimas ir veikla susijusi su Vitebsko meno mokykla.

 

 

 

*** *** ***




Abraomas Chvolesas (1857-1931) - gimė Lietuvoje. Mokėsi Slabodkės (dabar Vilijampolė, Kaunas) ješivoje. Baigęs ješivą buvo paskirtas vyriausiuoju rabinu Cchinvalyje (Gruzija). Geriausius savo mokinius siuntė į Lietuvos ješivas tęsti mokslus ir gauti rabino vardą.

 

 


*** *** ***

 

 

Isakas Levitanas (1861-1900). Gimė Kybartuose, tuo metu Kauno gubernijoje. Senųjų kybartiečių teigimu, Levitanų šeima gyveno Kybarčiukuose, buvusioje Neščiokynėje. Isako tėvas Ilja Levitanas buvo rabino sūnus, baigęs ješivą, toliau mokėsi savarankiškai, Kaune dėstė prancūzų ir vokiečių kalbas, vėliau dirbo vertėju geležinkelio tilto statybos metu, kadangi tiltą statė prancūzų bendrovė.
Maskvon išsikėlė 1870-aisiais. Ten abu tėvai netrukus pasimirė. Likimas I.Levitano nelepino. 1879-aisiais iš Maskvos jį iškraustė, nes "senojoje rusų sostinėje" caro įsakymu žydams gyventi buvo uždrausta. Dailės mokykloje dailininko vardo Isakui nesuteikė.

Jis gavo dailyraščio mokytojo diplomą. Vienišas ir nelaimingas buvo net ir tada, kai atėjo šlovės bei pasiturimo gyvenimo metai. Jis buvo liūdnojo peizažo meistras. Centriniu savo kūriniu laikė paveikslą "Amžina ramybė". Tremtyje, Vladimiro srityje, nutapęs paveikslą "Vladimirka" (taip vadinosi traktas, kuriuo tremtiniai buvo varomi į Sibirą) padovanojo jį P.Tretjakovui.

1898 metais jam suteikiamas akademiko vardas ir jis ima dėstyti Maskvos tapybos ir skulptūros mokykloje.
Mirė 1900 birželio 22 Maskvoje.
1977 metų sausio 25 d. Kybartuose buvo atidengtas Isako Levitano paminklas-biustas (skulptorius Bronius Vyšniauskas, architektas - jo sūnus Rimvydas).

Informacija:
http://www.is.lt/santaka/nauj/page/ind85_3.html
http://ru.wikipedia.org/wiki


 

*** *** ***
Boris'as Schatz'as (1867 – 1932 ) žydų dailininkas ir skulptorius įkūręs Bezalel'io mokyklą Jeruzalėje.
Gimė Varniuose, tuo metu Kauno apskritis. Jo tėvas, mokyklos mokytojas, išsiuntė jį mokytis į Vilniaus ješivą. Netrukus palikęs ješivą pasirinko studijuoti dailę bei skluptūrą Vilniuje (1882–1887) ir Varšuvoje (1888–1889). 1889 m. persikėlė į Paryžių studijuoti Académie Cormon kartu su Mark'u Antokolskiu kurį sutiko Vilniuje.

 

 

 

 

 

*** *** ***

 

Joseph Klausner (1874-1958) - mokslininkas, filologas. Gimė Valkininkuose, Varėnos raj. Atvyko į Palestiną 1919 m. kur Hebrajų Universitete tapo Hebrajų literatūros ir istorijos profesoriumi. Publikavo daugybę istorinių darbų. Kandidatavo į Izraelio prezidentus 1949 m.

Infromacija:
http://www1.omnitel.net/lituanica/phillit/no39.htm

 

 

 


 

 

 

 

*** *** ***

Rav Moshe Avigdor Amiel (1883-1946). Gimė ir mokėsi Telšiuose, vėliau mokėsi Vilniuje, buvo Švenčionių rabinas.
http://www.mizrachi.org/elearning/View_history.asp?id=137

 

 

*** *** ***

 

Bernardas Revelis (1885-1940). Gimė Kaune. Mokėsi Telšiuose. 1906 m. emgravo į JAV. Studijavo Niujorke ir Filadelfijoje. Revelis revoliucionavo ortodoksinį mokymą valstijose. 1916 m. įkūrė Talmudo Akademiją. Vėliau įkūrė Ješivą koledžą ir buvo jo prezidentas.
B.Revelis buvo Ortodoksų Rabinų Sąjungos JAV ir Kanadoje garbės prezidentas, taip pat ėjo vice-prezidento pareigas Žydų Meno ir Mokslo Akademijoje nuo 1927 m. iki pat savo mirties 1940 .

Infromacija:
http://www1.omnitel.net/lituanica/phillit/no39.htm




 

 

*** *** ***

 

 

Al Jolson (1886-1950) - gimė kaip Asa Joelsen Seredžiuje, Gegužės 26 d. Žydų emigrantų sūnus. Žymus XX a. Amerikos dainininkas ir komikas. Jo pagrindiniai pasirodymų elementai: - juodas veido makijažas, energinga gestikuliacija, operinis dainavimo stilius bei švilpavimas.
Labiausiai žinomas kaip pirmo "kalbančio" filmo "The Jazz Singer" aktorius.







*** *** ***

 

Chaim Soutine (1893 ar 1894-1943), prancūzų dailininkas. Gimė žydų šeimoje, Smilovičių miestelyje netoli Minsko (buvo dešimtas neturtingo siuvėjo vaikas, tėvo valia turėjęs tapti batsiuviu). Pirmasis jo kūrinys - gimtojo miestelio puspročio portretas. Pabėgęs iš namų, versdamasis atsitiktiniais darbais, Soutine, tada dar Chaimas Sutinas, mokėsi Minske, o 1910-1913 m. - Vilniuje, Ivano Trutnevo dailės mokykloje. Iš Vilniaus išvyko į Paryžių, ten susipažino su Marcu Chagallu ir Amedeo Modigliani'u, apsigyveno jaunų modernistų centre „La Ruche" (Avilys) ir įsitraukė į jų vykdomą meninę revoliuciją. Paryžiuje jis ilgai gyveno sunkiai, miegojo pakaitomis vienoje lovoje su Modigliani, dirbo nešiku stotyje, grioviakasiu. Bandė nusižudyti. Prieš pat savo mirtį Modigliani's supažindino bičiulį su paveikslų pirkliu Leopoldu Zborowskiu, kuris jam sudarė tinkamesnes darbo sąlygas.
XX a. 3-iame dešimtmetyje Soutine'as iškilo kaip vienas originaliausių ir stipriausių Prancūzijos dailininkų. Nelinkęs bendrauti, kamuojamas vaikystės ir ankstyvos jaunystės traumų, jis mažai dalyvavo parodose, nuolat perdirbinėjo ir naikino savo paveikslus, bet dalis jų vis dėlto pateko į muziejus ir privačias kolekcijas. Iš viso liko apie 600 Soutine'o paveikslų. Per II pasaulinį karą jis slapstėsi nuo nacių, mirė vokiečių okupuotame Paryžiuje. Į kapus jj palydėjo Pablo Picasso. Paryžiuje, Monparnase, Soutine'ui pastatytas paminklas.
Soutine'o tapybai būdinga dramatinė įtampa ir gaivališka ekspresija, dinamiškas, net mėšlungiškas komponavimas, tiršti spalvų sluoksniai, ryškus, dažnai raudonas koloritas. Jis naudojo apie 40 teptukų, kiekvienam atspalviui kitą. Geriausiai žinomi jo choristų atvaizdai, išmėsinėtų gyvulių kūnų studijos, taip pat peizažai.

Tekstas: Tomas Venclova "Vilniaus vardai"




 

*** *** ***

 

Abba Hillel Silver (1893-1963). Gimė Lietuvoje Kudirkos Naumiestyje (tuo metu Neustadt-Schirwindt). Dar būdamas vaikas persikėlė į JAV. Buvo Klyvlendo Šventyklos rabinas, taip pat atstovavo daugybę Žydų ir Sionistinių organizacijų. Labiausiai žinomas už savo veiklą organizuojant Amerikos ir pasaulio parama dėl Izraelio valstybės įkūrimo.

Informacija:
http://www.clevelandjewishhistory.net/youth.html
http://www1.omnitel.net/lituanica/phillit/no39.htm

 

 

 



 

 

 



*** *** ***

 

Lozorius Segalas (1897-1957), žydų dailininkas. Gimė Vilniuje. Nuo 1907 m. studijavo Berlyne ir Drezdene, 1917 m. vėl lankėsi gimtinėje. 1919 m. su Otto Dixu ir kitais įkūrė "Drezdeno secesijos grupę" ir kelerius metus dalyvavo vokiečių ekspresionistų sąjūdyje. 1923 m. persikėlė į Braziliją. Mirė San Paulo mieste.
Jaunystėje Vilnius paliko gilų pėdsaką Segalo kūryboje. 1921-1922 m. jis padarė penkių ofortų aplanką Vilniaus atminimui. Su gimtuoju miestu susiję ir daug kitų jo grafikos bei tapybos veikalų. Meno kritikė Gertrūda Peters rašo: "Getas gyvena Segalo darbuose. Talmudininkas, liūdni vaikai ir našlės sunkiomis galvomis,tuščiomis akimis rimai žiūri į pasaulį". Rosa Schapire randa tuose darbuose Fiodoro Dostojevskio gaidą ( Segalas,beje, iliustravo Dostojevskį). Brazilijoje Segalo paletė pašviesėjo,tačiau daug jo kūrinių ir vėlyvuoju periodu plėtojo tragiškas temas ("Emigrantų laivas", "Koncentracijos stovykla").
Tekstas: Tomas Venclova "Vilniaus vardai"

 

 


 

 

*** *** ***

 

Benas Shahn (1898-1969) gimė Kaune žydo amatininko šeimoje. Su šeima persikėlė į Niujorką 1906 m. Dirbo pas litografus pameistriu, o vakarais lankė aukštąją mokyklą. Vėliau įstojo į Niujorko Universitetą bei Niujorko Nacionalinę Dizaino Akademiją. Tęsė savo veiklą kaip dailininkas, freskininkas,spaustuvininkas.
150 ženkų serija "Šimtmečio šventimas" tai JAV pašto mėginimas atspindėti XX a. Amerikos istoriją filatelijoje. Vienas iš ženklų panaudotas pagal Beno Shahn paveikslą "Privertsinis svaigių gėrimų draudimas"(Prohibition enforced). Jame pavaizduoti federaliniai agentai išpylantįs vyną. Šis paveikslas eksponuojamas Niujorko miesto muziejuje.
Ben Shahn mirė Niujorke 1969 m. kovo 14 d.

Infromacija:
http://www1.omnitel.net/lituanica/phillit/no39.htm

 

*** *** ***

Lea Goldberg (1911-1970) gimė Kaune. Po 1917 metų revoliucijos jos šeima grįžo į gimtąjį Kauną. Grįžus pradėjo leisti savo peomas Hebrajų kalboje būdama dar moksleivė. Leah įstojo į Universitetą Kaune. Vėliau studijavo Vokietijoje. 1933 gavo daktarės laipsnį. Dirbo literatūros patarėja Habimah teatre, taip pat Sifriyat Poalim knygų leidėja.
Jos poemos yra žymios dėl melancholijos su pozityvia potekste. Jos kūryboje atsispindi sužeistos meilės tema taip pat kaip ir meilės bei šviesos ilgesys. Jos darbai pažymėti estetiniu intelektu besiribojančiu su modernizmu. Papildomai ji rašė poemas vaikams ir vertė daugelį rusų ir prancūzų poetų i hebrajų kalbą.
Dėl jos gimimo vietos kyla keletas abejonių. 1956 m. savo biografijoje ji pažymėjo kad gimusi Karaliaučiuje, bet 1964 m. pildant paraišką Izraelio autorių asociacijai ji savo gimimo vietą nurodo - Kaunas.


 

*** *** ***



Josefas Glazmanas (1913-1943). Gimė Alytuje. Vadovavo Lietuvos Beiterui ir buvo revizionistų žurnalo "Ha Medina" redaktorius. Kai Lietuvą užėmė sovietai, persikėlė į Vilnių. Vienas iš FPO - Jungtinė Partizanų Organizacija, įkūrėjų. FPO (Farejnihte partizaner organizacije) - taip vadinama Vilniaus Geto žydų armija. Buvo vienas iš šios organizacijos vadų. Pogrindinėje veikloje tarnavo kaip Geto policijos vado pavaduotojas ir veikė prieš tuos kurie kolaboravo su naciais. Buvo žymus dėl savo drąsos. 1943 m. Spalio 8 d., būdamas 35 metų amžiaus, žuvo kaudamasis miškuose.

*** *** ***


Jitzhakas (Antek) Zukermanas (1915-1983) - geto kovotojų lyderis vėliau tapęs žydų kovos už laisvę simboliu. Gimė 1915 m. Vilniuje. Išsimokslinimą gavo vietinėse žydų mokyklose.Vėliau planavo persikelti į Jeruzalės Hebrajų Universitetą. Tačiau stipriai įsitraukė į žydų jaunimo judėjimą Hechalutz ir po susijungimo su Freiheit įkūrė organizaciją Dror. 1940 buvo paimtas darbams į nacių okupuotas teritorijas ir atvyko į Varšuvos getą. Čia tęsė pasipriešiimo veiklą prieš nacius ir buvo vienas iš pasipriešinimo judėjimo lyderių.
Čia sutiko Zivia Lubetkin kuri vėliau tapo jo žmona.

 

 

*** *** ***

Jose Gurvich /Zusmanas Gurvičius/ (1927-1974)
Gimė 1927 m. Sausio 5d. vidury pūgos, Jiezne, Trakų rajone. Jo tėvai, Jacobas Gurvičius ir Jaie Galperas, kukliai gyveno šiame kaime.
Gurvičiaus atsiminimai apie savo kilmės šalį yra migloti ir neaiškūs, bet jis juos prisimena savo rašiniuose bei paveiksluose.
http://www.museogurvich.org
http://www.ceciliadetorres.com/jg/jg_bio.html


 

 

 

 


{daugiau informacijos}


{daugiau informacijos}


{daugiau informacijos}


{daugiau informacijos}


{daugiau informacijos}





Vytis Žitomiro srities herbe
Ukraina

Lietuvos vėliava
Lenkija

Janas Sniadeckis
Lenkija

Stanislovas Moniuška
Lenkija

Lietuvos vėliava
Kazachstanas


Futbolas
Kroatija


atnaujinta:
2014 m. Gruodis

Naujienų Archyvas

 

 
 
 
 Copyright © 2006 Lituanica on Stamps // Dizainas: lunikai.lt