Bendra informacija  
LituanicaOnStamps
Saliu sarasas  
Teminiai rinkiniai  
Kontaktai  
Nuorodos  
Atsiliepimai  
free counters

LDK valdovai

 

 

Jogaila (1348 - 1434) pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: Władysław II Jagiełło; Vladislovas II Jogaila - Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401) ir Lenkijos karalius (1386-1434). Pradėjo Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Tverės kunigaikštytės Julijonos Aleksandrovnos sūnus Jogaila gimė Vilniuje. Paveldėjęs sostą po Algirdo mirties (1377 m.) valdžią iš pradžių kaip ir jo tėvas dalijosi su dėde Kęstučiu.
Tekstas: http://lt.wikipedia.org/wiki/Jogaila

 





Jogailos Universitetas. Jogaila ir Jadvyga. Jogailos kariuomenės raitelis XV amžius.

Jogaila, skulptūra Griunvaldo paminkle. Jogailos monumentas Krokuvoje.


 

*** *** ***

 

 

Vladislovas III Varnietis (1424-1444) lenkiškai-Władysław III Warnenczyk, vengriškai-Ulaszlo I. Lenkijos (nuo 1434) ir Vengrijos (nuo 1440) karalius. Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus. Gediminaičių dinastijos atstovas. Žuvo 1444 m. ties Varna (Bulgarija) mūšyje su turkais. 1935 m. Varnos mūšio lauke jam pastatytas mauzoliejus.



 


 




Vladislovo III Varniečio portretai bei mauzoliejus Bulgarijoje.





 

 

*** *** ***

 

 

Kazimieras I Jogailaitis (1427-1492) lenk.: Kazimierz IV Jagiellończyk; gimė 1427 m. lapkričio 30 d. Krokuvoje - mirė 1492 m. birželio 7 d. Gardine), Lietuvos didysis kunigaikštis (1440-1492), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492). Jogailos jaunesnysis sūnus.
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Jogailaitis



 

 






 

*** *** ***

 

 

Kazimieras (1458-1484). Šventasis Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. karališkoje Krokuvos pilyje. Jis buvo trečiasis Kazimiero Jogailaičio, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sūnus. Jo motina Elžbieta – imperatoriaus Alberto II Habsburgo duktė. Valdovų Vladislovo II, Jono Albrechto, Aleksandro, Žygimanto Senojo, kardinolo Frederiko brolis.
Trylikametis Kazimieras buvo numatytas paveldėti Vengrijos karaliaus sostą, tačiau nesėkmingai susiklosčius 1471–1472 m. karo žygiui, jaunasis karalaitis grįžo į tėvynę ir talkino tėvui įvairiuose valstybės reikaluose.

Apie karalaičio sugebėjimus bei valstybinę veiklą liudija tiek amžininkų atsiliepimai, tiek išlikę žinios apie jo rašytus laiškus, sakytas kalbas ir keli išlikę jų tekstai. Pirmą kartą, Dlugoszo liudijimu, Kazimieras sakęs sveikinimo kalbą savo tėvui būdamas 10 metų.
Karalaitis, nepaisydamas savo luomo, rinkosi asketišką gyvenimo būdą: pasakojama jį slapta vilkėjus ašutinę, miegojus ant grindų, melstis ėjus net naktį prie uždarytų bažnyčios durų, dažnai pasninkavus, niekad neištarus nereikalingo žodžio. Jis laikėsi griežtos dienotvarkės: ryte – šv. Mišios, dieną – darbas, vakare – ligonių lankymas, vargšų šelpimas.






Geriausiai jaunąjį karalaitį charakterizuojanti dorybė – skaistumas, kurio jis nenorėjo išsižadėti raginamas artimųjų ir net mirties akivaizdoje. Mat to meto gydytojai laikė nusižengimą skaistybei veiksminga priemone gintis nuo džiovos, kuri kamavo gležną Kazimiero kūną. Karalaitis mirė jaunas, vos dvidešimt penkerių metų, 1484 m. kovo 4 d. švintant Gardino pilyje. Iškeliavo pas Dievą išklausęs šv.Mišias ir priėmęs Švč. Sakramentą. Jo palaikai atlydėti į Vilnių ir palaidoti Katedros Karališkojoje koplyčioje.
Šventumu bei stebuklais išsyk po mirties ėmusio garsėti karalaičio Kazimiero kanonizacijos procesas vyko komplikuotai bei ilgai. Jo pradžia laikytini 1517 m., kuomet popiežius Leonas X po ilgų ir daugkartinių ankstesnių prašymų tuo tikslu paskyrė komisiją, kurią sudarė Gniezno arkivyskupas Jonas Laskis, Lenkijos pakancleris Pšemyslio vyskupas Petras Tomickis bei, tikriausiai, Vilniaus vyskupas Albertas Radvila.


1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII breve Quae ad sanctorum pakėlė šv. Kazimiero šventę į aukštesnį laipsnį, patvirtino šventojo Mišioms skirtas maldas ir brevijoriaus skaitinius. Nuo 1636 m. šv. Kazimieras gerbiamas kaip Lietuvos ir Lenkijos globėjas, o 1948 m. jis paskelbtas viso pasaulio lietuvių jaunimo globėju. 1604 m. Vilniuje didžiųjų iškilmių trečiąją dieną buvo padėtas kertinis akmuo didelei ir įspūdingai šv.Kazimierui dedikuotai jėzuitų bažnyčiai. 1609 m. karaliui Zigmantui Vazai atvykus į Vilnių, karališkajai šeimai dalyvaujant Akademijos auklėtiniai suvaidino pjesę apie šv. Kazimierą.
1636 m. šv. Kazimiero diena jau buvo švenčiama su iškilmėmis, skirtomis išskirtinai pagrindiniams tautų globėjams. Taip katalikai ją mini ir šiandien, o netikintiems kazimierinės – pamėgtos Kaziuko mugės, amatų šventės dienos.
Tekstas:
http://vilnius.lcn.lt/sventieji/kazimieras/gyvenimas/


Vilnius. Šv. Kazimiero Bažnyčia.








 

 


*** *** ***

 

 

Jonas Albrechtas (1459-1501) - Lenkijos karalius nuo 1492 m. Gediminaičių dinastijos atstovas. Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės trečiasis sūnus. Valdovų Vladislovo II, Aleksandro, Žygimanto Senojo, kardinolo Frederiko ir šv.Kazimiero brolis.

Po tėvo karaliaus Kazimiero Jogailaičio mirties LDK diduomenė 1492 m. išrinko Jono Albrechto brolį Aleksandrą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o lenkai Joną Albrechtą - Lenkijos karaliumi. Jis įsirašė į savo titulatūrą ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio titulą tačiau asmeninė Lenkijos unija su Lietuva buvo nutraukta. Draugiški brolių ryšiai nepablogėjo ir Aleksandras nesipriešino Jono Albrechto siekiams sudaryti naują uniją, bet tam pasipriešino Lietuvos Ponų tayba.


 

 

*** *** ***

 

 

Aleksandras (1460-1506) gimė spalio 5 d. Krokuvoje – mirė rugpjūčio 19/20 d. Vilniuje. Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties). Kazimiero Jogailaičio ir Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo dukters Elžbietos ketvirtasis sūnus, Jogailos anūkas. Lenkijoje vadinamas "Aleksandru Jogailaičiu".

Aleksandro valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatiniais LDK karais su kaimyninėmis šalimis.Valdant Aleksandrui Lietuvoje ėmė plisti (iš dalies ir per LDK dvarą) renesanso ir humanizmo idėjos.
LDK pareigas Aleksandras faktiškai ėjo jau nuo 1488 m. (dalies istorikų manymu – nuo 1490 m.), tuomet savo tėvo paliktas Vilniuje kaip LDK vietininkas, taigi 1492 m. liepą Vilniuje susirinkęs visų LDK žemių atstovų seimas (jis laikytinas pirmuoju tikru seimu Lietuvos valstybės istorijoje,– anksčiau Lietuvoje būdavo šaukiami tik LDK Ponų Tarybos posėdžiai ir šios tarybos išplėstiniai posėdžiai) didžiuoju kunigaikščiu Aleksandrą tik patvirtino (liepos 18 d.).

 



Tų pačių 1492 m. rudenį kilo LDK ir sparčiai stiprėjančios Maskvos didžiosios kunigaikštystės karas, pasibaigęs 1494 m. vasario mėn. sudaryta LDK ir Maskvos DK "amžinosios taikos" sutartimi, 1495 m. vasarį dar sutvirtinta Aleksandro ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters Elenos vedybomis.

Kai kurie tyrinėtojai Aleksandrą laiko paskutiniuoju didžiuoju kunigaikščiu, mokėjusiu ir kalbėjusiu lietuviškai (kad Aleksandras mokėjo lietuvių kalbą, netiesiogiai rodo tam tikri nuo jo valdymo pradžios fiksuojami LDK kanceliarinės slavų kalbos pokyčiai, – Aleksandro raštininkai, skirtingai nei Kazimiero raštinėje dirbę jų pirmtakai, jau nebeiškraipydavo į LDK diktuojamus tekstus įterpiamų lituanizmų, o ir pačių lituanizmų Aleksandro dokumentuose yra kur kas daugiau nei ankstesnių Lietuvos valdovų dokumentuose).

1500 m. gegužę Ivanas III "amžinąją taiką" nutraukė ir Lietuvoje neva skriaudžiamų stačiatikių gynimo pretekstu pasiuntė į LDK didžiulę maskvėnų kariuomenę; liepos 14 d. šiai kariuomenei prie Vedrošos k. (dabar – mstl. vardu Aleksino, – Rusijos Smolensko sr. Dorogobužo rajone) stipriai sumušus Konstantino Ostrogiškio vadovaujamą LDK kariuomenės avangardą, iki 1500 m. rugpjūčio rusai pasiekė Dniepro vidurupį ir užėmė maždaug trečdalį LDK teritorijos.
1501 m. birželį mirus Jonui Albrechtui, tų metų rugpjūčio pab. Lenkijos seimas nauju Lenkijos karaliumi nutarė skelbti Aleksandrą, tačiau su išlyga, kad šis, tapęs karaliumi, prijungs LDK prie Lenkijos. Aleksandras, nuolat prašęs Lenkijos suteikti Lietuvai jai labai reikalingą karinę pagalbą, tuoj sutiko su visomis lenkų sąlygomis ir netrukus išvyko į Melniką (Palenkė) susitikti su specialia Lenkijos seimo delegacija, turėjusia perduoti Aleksandrui karalystės valdžią.
Aleksandras mirė 1506 m. rugpjūčio 19 ar 20 d. Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose. Aleksandras nuo 1505 m. birželio buvo suparalyžiuotas; 1506 m. gegužę jo sveikata buvo jau tiek pablogėjusi, kad tų metų birželį Aleksandras nutarė atsisakyti didžiojo kunigaikščio valdžios, o liepos pab. surašė testamentą, kuriuo LDK paliko savo broliui Žygimantui.
Mirusio Aleksandro palaikai buvo palaidoti Vilniaus katedroje. Aleksandras yra vienintelis Vilniuje palaidotas Lenkijos karalius.
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Aleksandras_Jogailaitis
Aleksandras Jogalaitis Seime, pagal XVI a. raižinį.

 

*** *** ***

Žygimantas II Senasis (1467-1548) lenkiškai: Zygmunt I Stary; gimė 1467 m. sausio 1 d. - mirė 1548 m. balandžio 1 d.
LDK valdovas ir Lenkijos karalius (1506-1548), priešpaskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas, penktas Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės sūnus.

Žygimanto Senojo, M.Koperniko portretas bei jo valdymo laikų moneta.


Medžio raižinyje Žygimanto Senojo portretas.


 

*** *** ***

Žygimantas III Augustas (1520 - 1572) lenkiškai: Zygmunt II August; - Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1548 - 1572), paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją - Abiejų Tautų Respubliką.


Liublino unija 1569 m. ir Žygimantas Augustas. Liublino unijos paminklas Liublino mieste Lenkijoje.








Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė:

 

*** *** ***

Henrikas Valua (1551-1589) lenkiškai: Henryk III Walezy, prancūziškai: Henri III Valois; gimė rugsėjo 19 d. Fonteblo, Prancūzija - mirė 1589 m. rugpjūčio 2 d. Sen Klode - Valua dinastijos Prancūzijos karalius ir trumpu laikotarpiu 1573-1575, išrinktasis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis Kunigaikštis . Henrikas Valua - ketvirtasis Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Katerinos de Mediči sūnus.

Henrikas Valua - ketvirtasis Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Katerinos de Mediči sūnus. Gimė Aleksandro Eduardo vardu. 1560 m. tapo Angulemo ir Orleano kunigaikščiu, o 1566 m. Anžu kunigaikščiu. 1564 m. gavo Henriko vardą. Jis buvo karališkosios armijos vadu religiniuose karuose prieš hugenotus.
1573 m. Henrikas Valua buvo išrinktas ATR karaliumi. Mažai rūpinosi valstybės reikalais, daug laiko skyrė pokyliams ir pasilinksminimams. Žlugo Lietuvos didikų viltys su jo parama atgauti Ukrainos žemes, prarastas sudarant Liublino uniją. Menki karaliaus įgaliojimai Respublikoje jo netenkino ir mirus broliui Karoliui IX, Valua slapčia pabėgo. 1575 m. Reimso katedroje Henrikas Valua buvo karūnuotas Prancūzijos karaliumi, Henriku III. 1576 m. Beaulieu ediktu karalius suteikė hugenotams tikėjimo laisvę. Tai sukėlė prokatalikiškų jėgų pasipriešinimą. Priešų buvo priverstas palikti Paryžių. 1589 m. rugpjūčio 1 d. sužeistas Žako Klemeno, dominikonų dvasininko, netrukus mirė. Palaidotas Sen Denio bazilikoje. Kadangi nepaliko palikuonių, užbaigė Valua dinastiją, o į Prancūzijos sostą atėjo Burbonai.
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Henrikas_Valua




*** *** ***

 

 



Ona Jogailaitė (1523-1596) lenkiškai Anna Jagiellonka. Gimė Krokuvoje, palaidota Varšuvoje. Gediminaičių dinastijos atstovė. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo, Stepono Batoro žmona. Nepritarė brolio Žygimanto Augusto vedyboms su Barbora Radvilaite. 1575 m. išrinkta Lenkijos karaliene, jos vyru buvo numatytas Steponas Batoras. 1576 m. įvyko vestuvės ir abiejų karūnacija.
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Ona_Jogailait%C4%97


*** *** ***

 


Steponas Batoras (1533-1586) lenkiškai Stefan Batory, vengriškai Báthory István - Transilvanijos kunigaikštis, Lenkijos karalius (1575-1586), Lietuvos didysis kunigaikštis (1576-1586). Reformavo Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę, sudarė taikos sutartį su Turkija ir Krymo chanatu. Įtraukęs į Livonijos karą Lenkijos kariuomenę, atkovojo Rusijos užimtas LDK bei Livonijos teritorijas ir privertė rusus sudaryti taikos sutartį. Suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Vilniaus jėzuitų kolegiją į Vilniaus universitetą.
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Steponas_Batoras







Lenkijoje Stepono Batoro vardu pavadintas keleivinis laivas




 

*** *** ***

 


Zigmantas Vaza (1566-1632) lenkiškai: Zygmunt III Waza; švediškai: Sigismund. Lenkijos karalius (1587-1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588-1632 m.), kurį laiką (1592-1599 m.) - taip pat Švedijos karalius. Vazų dinastijos pradininkas Lietuvoje ir Lenkijoje. Gimė Gripsholmo pilyje (Švedija), kur tuo metu buvo įkalinti jo tėvai Suomijos kunigaikštis Jonas III ir Zigmanto Augusto sesuo Kotryna Jogailaitė.

Zigmantas Vaza išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu 1587 metais, po Stepono Batoro mirties. Dėl sosto varžėsi su Maskvos caru Fiodoru ir Maksimilianu II Habsburgu. Vėliau siekė atgauti Švedijos sostą, bet jį prarado, siekdamas įvesti karalystėje katalikybę. 1602 m. Zigmanto Vazos prašymu Kazimiero Jogailaičio sūnus Kazimieras paskelbtas šventuoju. Jam valdant, 1588 m. įsigaliojo III Lietuvos Statutas. Jo valdymo metu karuose su Švedija prarasta didelė Livonijos dalis, po du Lenkijos ir Prūsijos uostus (taip pat ir Klaipėda).
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Zigmantas_Vaza





Zigmanto Kolona - seniausias Varšuvos paminklas nuo 1644 metų. Pastatytas Zigmanto Vazos garbei. Jo sūnus Vladislovas Vaza pastatydamas paminklą taip pagerbė savo tėvo atminimą
.






Zigmanto koplyčia Vavelyje, XVI a.

*** *** ***

Vladislovas Vaza (1595-1648) - Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1632-1648). Gimė Lobzove, prie Krokuvos. Mirė Merkinėje. Jis vienintelis iš Vazų dinastijos dažniausiai lankėsi Vilniuje bei daugiausia laiko rezidavo Lietuvoje.
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vladislovas_Vaza

*** *** ***

Jonas Kazimieras Vaza (1609-1672) lenkiškai: Jan II Kazimierz Waza - Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas I Kazimieras (1648-1668). Zigmanto Vazos sūnus.
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Kazimieras_Vaza




Iliustruotame atvirlaiškyje pavaizduotas pašto ženklas su kuponu kuriame Jono Kazimiero priesaikos teksto dalis, kurioje skaitome: - „Aš, Jonas Kazimieras, ...pats save, kaip ir savo Lenkijos karalystę, Lietuvos kunigaikštystę, Rusią, Prusiją, Mazoviją, Žemaitiją, Smolenską, kaip ir abiejų tautų kariuomenę ir liaudį, Tavo(Dievo) priežiūrai ir apsaugai patikiu....“.


*** *** ***

Mykolas Kaributas Višnioveckis (1640-1673)
lenkiškai: Michał Korybut Wiśniowiecki, 1669-1673 m. Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis.. 1669 m. birželio 19 d. rinkimų (elekcinio) Seimo metu iš penkių kandidatų išrinktas karaliumi, kai sosto atsisakė Jonas II Kazimieras Vaza. Pirmasis lenkų - lietuvių kraujo karalius po paskutiniojo Jogailaičio Žygimanto III Augusto mirties 1572 m.
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Mykolas_Kaributas


*** *** ***


Jonas Sobieskis (1629-1696) Lenkijos didikas ir karvedys. Nuo 1674 m. Lenkijos karalius Jonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas II Sobieskis. Jo išrinkimui Lenkijoje priešinosi Višnioveckio šalininkai, Lietuvoje - Pacai. Lietuvoje jį rėmė M.Radvila ir Sapiegos. Jo vadovaujama Lenkijos kariuomenė 1683m. rugsėjo 12 d. mūšyje prie Vienos sumušė Turkijos(Osmanų imperijos) kariuomenę. Buvo meno ir mokslo mecenatas. Santykiai su Lietuva buvo blogi. Jonas Sobieskis čia lankydavosi retai, atvažiuodavo tik į Gardino seimo sesijas.



Jono Sobieskio vadovaujamos kariuomenės pergalė prieš turkus prie Vienos.




Jono Sobieskio paminklas Varšuvoje.



Jono Sobieskio kariuomenė.


Traukinys "EuroCity - Sobieski" Varšuva-Viena








 

*** *** ***

Augustas II (1670-1733) gimė Drezdene, mirė Varšuvoje. Saksonijos kurfiurstas bei Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1697-1704 ir nuo 1709)
Augustas buvo antrasis Saksonijos kurfiursto Johano Georgo III ir Danijos bei Norvegijos princesės Anos Sofijos sūnus. Pramintas Stipriuoju (vok. August der Starke) už nepaprastą fizinę jėgą (neva galėjęs rankomis lankstyti geležines pasagas). Nuo 1694 m. valdė Saksoniją kaip kurfiurstas Frydrichas Augustas I-asis, o nuo 1697 m. tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Augustu II-uoju.
Tekstas ir daugiau informacijos:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Augustas_II






*** *** ***

Stanislovas I Leščinskis (1677-1766) - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1704-1709 ir 1733-1736 m., Lotaringijos hercogas.
Didžiosios Lenkijos dvarininkas, vienos svarbiausių Didžiosios Lenkijos giminių atstovas, Poznanės vaivada (kaip ir jo tėvas). Gimė 1677 m. Lvove. Po to, kai 1698 m. vedė Kotryną Opalinskaitę, tapo vienu turtingiausių Respublikos didikų.
Po Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją 1702 m., 1704 m. liepos 12 d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos seime karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas karaliumi. Po Karolio XII pralaimėjimo prie Poltavos (1709) Stanislovas Leščinskis neteko švedų kariuomenės paramos ir 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o po to į Prancūziją.
1725 m. išleido dukterį už Liudviko XV. 1733 m. vasario 2 d. mirė Augustas II. Nors bajorijos dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, Austrija bei Prūsija rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį Saksonijoje Frydrichą Augustą. 1733 m. rugsėjo 12 d. elekcinis seimas valdovu paskelbė Stanislovą Leščinskį, tačiau kovą dėl sosto laimėjo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas.


Pagal Vienos sutartį 1738 m. Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į Lenkijos sostą ir gavo valdyti Lotaringiją (Prancūzija).
Tekstas:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislovas_Lescinskis





*** *** ***

Augustas III (1696-1763) lenkiški: August III, vokiškai: Friedrich August II. Gimė Drezdene. Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas II (nuo 1733 m.), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Frydrichas Augustas II (nuo 1733 m.)
Tekstas ir daugiau informacijos:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Augustas_III


Augusto III portretas bei jo valdymo laikų Gdansko guldenas XVIII a.


*** *** ***

 

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732-1798)
- gimė Volčine (Baltarusija), mirė Sankt Peterburge - paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kuniaikštis (1764 - 1795 m.)
Rusijos imperatorės Jekaterinos II spaudimu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu 1764 m. rugsėjo 7 d. išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Karūnavimas įvyko 1764 m. lapkričio 25 d. Varšuvos Šv. Jono katedroje. Jam suteiktas titulas - Lenkijos karalius, Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Mozūrų, Žemaitijos, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Siebežo ir Černigovo Didysis kunigaikštis.
1795 m. spalio 24 d. Peterburge buvo pasirašyta Rusijos, Austrijos ir Prūsijos sutartis dėl Trečiojo Respublikos padalijimo. Rusija užgrobė vakarines LDK žemes iki Nemuno, Volynę ir Kuršą. Prūsija ir Austrija pasidalijo likusias Lenkijos žemes. Užnemunė atiteko Prūsijai. Lapkričio 25 d. buvo paskelbta, kad panaikinta Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus institucija, kiti titulai ir valstybės pilietybė. Stanislovas Augustas atsisakė sosto.
Tekstas ir daugiau informacijos:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislovas_Augustas_Poniatovskis


Poniatovskio vardo tiltas Varšuvoje, jo laikų biblioteka bei plunksna su Poniatovskio antspaudu.



*** *** ***

Monumentas " Rusijai 1000 metų" Novgorode.
Monumente Lietuvos didieji kunigaikščiai - Daumantas, Kęstutis, Gediminas, Algirdas ir Vytautas. Monumente jiems skirta vieta kaip tų laikų Rusijos žemių valdovams.


Daumantas ir Kęstutis - Lietuvos didieji kunigaikščiai, nuotraukose fragmentai iš monumento.

Gediminas (stovi kairėje), Algirdas (viduryje), Vytautas(dešinje) - Lietuvos didieji kunigaikščiai, nuotraukose fragmentai iš monumento.





Daugiau informacijos apie monumentą (rusų kalboje):
http://1000.home.nov.ru/hero_statesman.htm


*** *** ***

Dovydas Gardiniškis (1283-1326) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis, kunigaikščio Daumanto sūnus, Gardino seniūnas, žymiausias didžiojo kunigaikščio Gedimino karvedys.


Dovydas Gardiniškis - Nalšios kunigaikšcio Daumanto (1240(?)-1299), nužudžiusio Mindaugą, sūnus, po tėvo mirties grižęs į Lietuvą iš Pskovo ir stojęs tarnauti Gediminui, pasak istorinės tradicijos, vedęs Gedimino dukrą Birutę.
Pirmą kartą minimas 1314 m., kai nuo Vokiečių ordino kariuomenės padėjo apginti Naugarduką. Jo vyrai sunaikino kryžiuočių maisto bei pašarų atsargas ir šie grįždami dėl bado prarado daug karių ir arklių. 1319 m. su 80 karių įsiverže į Prūsijos Vohnsdorfo (Unsatrapils) pilies apylinkes Alnos žemupyje.

1322–1323 m. padėjo pskoviečiams atremti Livonijos vokiečius. 1323–1326 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vietininkas Pskove. Padėjo pskoviečiams išsivaduoti iš Naugardo įtakos. 1323 m. pabaigoje ar 1324 m. pirmoje pusėje nusiaubė Mozūriją, užmezgusia draugiškus ryšius su Vokiečių ordinu.
1326 m. vasario - kovo mėn. per Brandenburgo žygį vadovavo Gedimino lietuvių kariuomenei, kuri kartu su Lenkijos karaliaus Vladislovo Lokietkos lenkų kariuomene, kai Gedimino duktė Aldona ištekėjo už Vladislovo Lokietkos sūnaus Kazimiero, užpuolė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Liudviko IV Bavaro sūnaus Brandenburgo markgrafo Voldemaro žemes. Grįžtant po sėkmingo žygio mozūrų bajoras Andrius Gostas Dovydą nužudė iš pasalų.

Anot legendos, palaidotas Gardine (dabar Baltarusijos teritorija) šalia Šv. Boriso ir Glebo cerkvės kur lietuviai jam pastatė paminklinį akmenį. Pastaruoju metu vykdomų archeologinių tyrimų metu tikimasi rasti šio garsaus vyro kapą.

 



{daugiau informacijos}


{daugiau informacijos}


{daugiau informacijos}


{daugiau informacijos}


{daugiau informacijos}





Vytis Žitomiro srities herbe
Ukraina

Lietuvos vėliava
Lenkija

Janas Sniadeckis
Lenkija

Stanislovas Moniuška
Lenkija

Lietuvos vėliava
Kazachstanas


Futbolas
Kroatija


atnaujinta:
2014 m. Gruodis

Naujienų Archyvas

 

 
 
 
 Copyright © 2006 Lituanica on Stamps // Dizainas: lunikai.lt