LituanicaOnStamps.com

Ignotas Domeika

Ignotas Domeika - (balt. Ігнат Дамейка, Ihnat Damiejka; lenk. Ignacy Domejko, angl. Ignacy Domeyko, Ignacy Domejko, isp. Ignacio Domeyko), 1802m. Liepos 31 d. Nedzviadkoje – 1889 m. Sausio 23d. Santjage, Čilėje ) - žymus geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės universiteto Santjage rektorius, Čilės respublikos garbės pilietis.
Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabar Baltarusija), lenkiškai kalbančioje lietuvių bajorų šeimoje. Įvairiuose šaltiniuose nurodomos net trys I.Domeikos gimimo datos. 1816/1817 m. Vilniaus universiteto studentų registracijos knygoje nurodyta, kad I.Domeika gimė 1801 m. (be mėnesio ir dienos). Lenkų leidinyje “Słownik geograficzny…” (1886) pažymėta, kad jis gimė 1801 m. rugpjūčio 22 dieną. Ši data nurodyta ir lietuviškose enciklopedijose. Kitame lenkų leidinyje “Słownik bibliograficzny” (1939) yra rašoma, kad I.Domeika gimė 1802 m. liepos 3 dieną. Tikroji jo gimimo data yra 1802 m. liepos 31 d., patvirtinta dokumentais, rastais Vilniuje, Paryžiuje ir Čilėje, bei metrika, kurią I.Domeika buvo atsivežęs į Čilę.
Bet žiūrint filatelisto akimis matyt, kad šis ginčas dar neišspręstas galutinai, nes skirtingos šalys 2002 m. išleidusios ženklus, vokus bei specialius antspaudus rinkosi skirtingas išleidimo datas. Čile - Balandžio 11, Lenkija - Liepos 3d., Lietuva - liepos 31d, Baltarusija - Rugsėjo 12d.
1812-1816 m. mokėsi Vilniaus Universitetui pavaldžioje Ščiutino pijorų mokykloje. Mokymosi lygis čia buvo labai aukštas ir neveltui I.Domeiką Jonas Čečiotas pavadino Pijorų darbo vaisiumi.
1816 metais atsikėlė į Vilnių (gyveno Pilies (tuomet Zamkova), gatvėje, Biešo name) ir, būdamas vos keturiolikos metų amžiaus, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyrių. Klausė mineralogijos,zoologijos, botanikos paskaitas pas J.M.Žiliberą.
1822 m. Birželio 25 d. I. Domeika Vilniaus universitete įgijo filosofijos magistro matematikos srityje laipsnį. Nuo 1819 m. Ignas Domeika aktyviai dalyvavo filomatų veikloje: 1819 m.lapkričio 23 d. priimtas nariu korespondentu, o 1820 m. Gegužės 5 d. tapo tikruoju nariu.

Lietuva 2002, Atvirlaiškis „Minerologui Ignotui Domeikai 200 metų“. Piešinyje – iš Krokuvos Jogailos universiteto geologijos muziejaus rinkinių: mineralas domeikitas ( Domeikite ).Ženkle - Vilniaus universiteto pastatai, I. Domeikos portretas. Antspaudas 2006-07-31 skirtas I.Domeikai atminti

- 1823 m. caro administracijai represavus Filomatų draugiją, I. Domeika su kitais draugijos nariais buvo suimtas ir įkalintas Vilniaus bazilijonų vienuolyne. 1824 m. pradžioje paleistas į laisvę, privalėjo gyventi policijos prižiūrimas savo šeimos dvare, be teisės išvykti ar užimti kokias nors valstybines pareigas. 1830 m. policijos priežiūra buvo panaikinta, ir I.Domeika tapo Gardino seimelio nariu.

Baltarusija, Išleista: 2002 m. Liepos 25 d., Michel: USo32. Ženklas nominalas A, Ignoto Domeikos (1802-1889) portretas. Antspaudas juodas, naudotas: 2002 m. Rugsėjo 12 d. Voko piešinyje: Nedzviadkos kaimas-Ignoto Domeikos gimimo vieta.

1831 m. dalyvavo sukilime, kovėsi Chlapovskio daliniuose kartu su Dezideru Adomu Chlapovskiu, Emilija Pliateryte, Cezariu ir Vladislovu Pliateriais. Buvo paskirtas adjutantu į prie Kauno veikusį, vien iš lietuvių suformuotą 25-jį pulką. Vėliau savo prisiminimuose jis rašė: "generalinis štabas buvo labai patenkintas mumis, lietuviais". Po pralaimėto mūšio ties Šiauliais 1831 m. vasarą pasitraukė į Prūsiją, vėliau pasitraukė į Prancūziją. 1837 m. I.Domeika su pagyrimu baigė Paryžiaus kasybos mokyklą (École des Mines), taigi turėjo dviejų garsių mokyklų diplomus: Vilniaus universiteto plataus profilio gamtininko ir matematiko ir Paryžiaus kalnakasybos inžinieriaus.1838 metais atvyko į Čilę. Iki 1847 m. jis buvo La Serenos aukštosios kasybos mokyklos, 1847 - 1883 m. Santjago universiteto profesorius, 1867 - 1883 m. - universiteto rektorius.

Čile 1954 m. Michel: 491/92

- 1850 m. jis vedė Enriketę Sotomajor. Jie pragyveno kartu 20 metų, iki jos ankstyvos mirties. Susilaukė keturių vaikų, iš kurių trys užaugo. Mirė 1889 m. sausio 23 d. Santjage. Ignas Domeika daug dėmesio ir jėgų skyrė geografijos, mineralogijos ir etnologijos darbams: tyrė Čilės gamtą, atrado aukso, vario bei akmens anglies telkinių, parašė monografiją apie indėnus, įkūrė meteorologinių stočių tinklą, sudarė ir paskelbė pirmąjį Čilės geologijos žemėlapį.

Čile, 2002 m. bendra laida su Lenkija, Michel: 2064
Lenkija, 2002 m. bendra laida su Čile, Michel: 3982

Santjago universitetui dovanojo savo surinktą tuo laiku unikalią mineralų kolekciją (daugiau nei 4 tūkstančiai pavyzdžių). Šiandien Paryžiaus kalnakasybos mokyklos muziejaus tipinių pavyzdžių sąrašuose yra 12 mineralų, kuriuos pirmą kartą aprašė ir dovanojo mokyklai I. Domeika, o iš viso jis surado arba prisidėjo prie suradimo maždaug 27 naujų mineralų rūšių arba jų atmainų. 1884 m., po 46-erių Čilėje praleistų metų, I. Domeika atvyko į tėvynę. Aplankė gimtąją Nedzvidką, Vilnių, Krokuvą, Varšuvą.

Vokas- Lenkija 2002 m. / Ženklas-Lenkja 1973 m. Michel: 2288

Laikomas vienu iš Čilės mokymo sistemos reformatorių. 1852 m. buvo paskirtas Aukštojo mokslo reikalų delegatūros vadovu, tai yra šio švietimo baro organizatoriumi visoje šalyje. Labai aktyviai ėmėsi tvarkyti aukštojo mokslo reikalus - pertvarkė mokslo institucijas, stiprino kadrus ir materialinę bazę, inicijavo ir sėkmingai 1865 m. užbaigė naujo universiteto pastato statybą.

I. Domeika tyrė ir meteoritus, surastus Atakamos dykumoje: analizavo jų sudėtį, nustatė kosminę kilmę, aprašė vietas, kurioje šie buvo surasti. Meteoritų gabalus jis nusiuntė į Europos mokslo centrus, tarp jų ir meteoritą, jo pavadintą Vaca Muerte (Pastipusi karvė), kuriame rasti kol kas seniausi Saulės sistemoje cirkonai (amžius, nustatytas U-Pb metodu, yra 4563 +/- 15 mln.metų). Pagal šiuos aprašymus pastaraisiais metais surengtos La Serenos universiteto ekspedicijos rado daug naujų šių meteoritų nuolaužų.

Čile 2002 m.

- 2002-uosius metus UNESCO paskelbė Ignoto Domeikos metais.

Pagerbiant Igno Domeikos atminimą, jo vardu pavadinta virš 75 objektų Žemėje ir kosmose, tarp kurių Domeikos kalnagūbris (isp. Cordillera de Domeyko) Anduose, Domeyko miestelis (Antofagastos provincija), Puerto de Domeyko uostas, Domeikos kalnas (isp. Cerro de Domeyco), salietros kasykla Atakamos dykumoje, Lenkijos prekybinis laivas. Jo vardu pavadintos gatvės Santjage, Antofagostoje, Chanaralėje, Kopiape, Kokimbe, La Serenoje, Puerto Natalesėje, Punto Arenoje, Temuke, Valparaise Čilėje; Varšuvoje, Krokuvoje Lenkijoje; Krupoje Baltarusijoje ir Vilniuje (Kairėnuose) Lietuvoje,
o jo namai Santjage – Casa Ignacio Domeyko. Taip pat jo vardu pavadintas vario rūdos mineralas (domeikitas), dvi fosilijos – Nautilus domeykus ir Amonitus domeykanus, lapių atmaina – Canis domeykanus, augalas (našlaitė) Viola domeykana, jo vardu pavadintas asteroidas Nr. 2784 .