LituanicaOnStamps.com

Aušros vartai

Aušros Vartų Švč. M. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas vienintelis iš Lietuvoje esančių stebuklingų atvaizdų taip plačiai žinomas suteiktų pagijimų ir kitų malonių garsu. Piligrimai iš daugelio aplinkinių kraštų atkanka pažvelgti į tamsų Vilniaus madonos veidą, vildamiesi Gailestingumo Motinos paguodos. Aušros Vartų Švč. Mergelė laikoma Lietuvos globėja, taip pat - santarvės simboliu: Ją gerbdamos susitinka keturios tautos ir dvi tikybos: lietuviai, lenkai gudai ir rusai, katalikai ir ortodoksai (stačiatikiai).

Koplyčia įrengta virš buvusių Vilniaus miesto rytinių vartų. Jie vadinti Krėvos, Medininkų ar Ašmenos (Ašmens) vartais pagal vietoves, į kurias vedė kelias pro juos. Aušros Vartų pavadinimas įsigalėjo lietuvių tautinio atgimimo metais. Dabar, miestui išsiplėtus, jie atsidūrė centre. Šalia yra katalikų Šv. Teresės bažnyčia ir ortodoksų Šventosios Dvasios vienuolynas.

1503 m. totorių antplūdžio įbauginti vilniečiai paprašė Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Aleksandro leisti aptverti miestą siena su penkeriais vartais. 1522 m. ji buvo baigta. Dabartiniai Aušros Vartai iškilo pavojingiausioje – rytinėje sienos dalyje. Anot legendos, jie vadinti Aštriaisiais (Ostra Brama), nes ta miesto dalis buvo siaura it pleišto smaigalys.
1626 m. šalimais įsikūrė vienuoliai karmelitai ir pradėjo rūpintis vartuose esančiu Aušros Vartų Švč.M. Marijos paveikslu. 1671 m. jam pastatyta medinė koplyčia. Tuo metu, kaip teigiama tėvo Hilariono „Reliacijoje“, jau buvo dokumentuota septyniolika priesaika patvirtintų stebuklų.

Vilnių 1702 m. užėmus švedams, uždrausta viešai garbinti paveikslą ir apskritai rinktis gatvėje. Vaduojant vartus, nukentėjo ir Dievo Motinos atvaizdas – jį perskrodė kulka. Medinė koplyčia sudegė per 1715 m. gaisrą. Po ketverių metų paveikslas buvo įkurdintas naujoje mūrinėje koplyčioje. Iš pagarbos stebuklingam, tiek katalikų, tiek ortodoksų gerbiamam paveikslui vartų nesunaikino carinė valdžia, kurios nurodymu 1799–1802 m. nugriauta miesto siena. 1927 m. stebuklingasis paveikslas buvo vainikuotas.
Sovietmečiu Aušros Vartus itin gausiai lankė Gudijos krikščionys, iš kurių buvo atimtos beveik visos šventovės.

1993 m. rugsėjo 4 d. Šv. Tėvas Jonas Paulius II Aušros Vartuose kalbėjo Rožinio maldą. Popiežius sakė to troškęs dar tuomet, kai vos priėmęs garbingą popiežystės naštą meldėsi lietuviškoje koplyčioje Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, kurioje yra Aušros Vartų Švč. M. Marijos atvaizdas. 1997 m. liepos 28 d. Aušros Vartų koplyčioje drauge meldėsi aukščiausi Rusijos ortodoksų ir Lietuvos katalikų hierarchai: Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis. Kelis tūkstančius gatvę priešais koplyčią užplūdusių tikinčiųjų jie paragino gyventi krikščioniškos meilės, taikos ir santarvės dvasia.

Apie Aušros Vartus sukurta daugybė liaudies padavimų ir giesmių. Daugelis jų turi ne vien religinį, bet ir patriotinį atspalvį. Aušros Vartų madona vadinta „Didžiąja Gedimino miesto Apgynėja“, „Lenkijos Karaliene“, „Lietuvos Kunigaikštiene“. Tarp žmonių plito įvairios Aušros Vartų paveikslo kilmės versijos, anot vienos iš jų, paveikslo autoriui pozavo gražuolė karalienė Barbora Radvilaitė.
Eilėmis šią šventovę garsino A. Mickevičius, Maironis, B. Brazdžionis, P. Vaičiūnas, K. Bradūnas ir kiti poetai. 1846–1855 m. kompozitorius Moniuška sukomponavo keturias Aušros Vartų litanijas lotyniškam tekstui.
Lietuvoje yra 15 Aušros Vartų titulo bažnyčių, JAV – 5, Argentinoje ir Kanadoje – po 1, Vatikane, Šv. Petro bazilikoje yra lietuvių įkurta Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčia.
Tekstas:
http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/b_1_3.htm